MOKYMOSI VADOVAS

KODĖL VERTINIMAS IR PRIPAŽINIMAS YRA SVARBUS?

Mokymosi vadovas “Kodėl vertinimas ir pripažinimas yra svarbus?” yra yra vertinimo priemonės, skirtos įvertinti besimokančių jaunuolių kompetenciją „Iniciatyva ir verslumas“, dalis.

Mokymosi vadovo tikslai yra:

  • Supažindinti su galimybe vertinti ir pripažinti besimokančiojo gebėjimus, žinias ir kompetenciją.
  • Motyvuoti besimokančiuosius mokytis ir vertinti bei pripažinti įgytus gebėjimus.

Naudojami paveikslėliai iš Pixabay: https://pixabay.com

1. Kokie yra trys skirtingi mokymosi tipai?

Išskiriami trys skirtingi mokymosi tipai: formalus, neformalus ir savaiminis.

Keturi esminiai elementai apibrėžia kiekvieną mokymosi tipologiją:

  • kontekstas, kuriame vyksta mokymasis;
  • išankstinis mokymosi apgalvojimas ir planavimas (arba neplanavimas);
  • mokymosi proceso plano ir struktūros buvimas (arba nebuvimas);
  • mokymosi pažymėjimo išdavimas (arba pažymėjimo nebuvimas).

Remiantis šiais keturiais elementais, galima išskirti tokius apibrėžimus:

  • Formalus mokymasis::
    • Yra struktūruotas ir organizuotas atsižvelgiant į mokymosi tikslus/uždavinius, apibrėžtas laike ir vykdomas naudojant tam skirtus išteklius;
    • Paprastai teikiamas švietimo ir mokymo įstaigose;
    • Iš besimokančiojo perspektyvos yra iš anksto apgalvotas;
    • Įtvirtinamas oficialiu pažymėjimu.
  • Neformalus mokymasis::
    • Tai yra pusiau struktūruotas mokymasis, įgyvendinamas pradedant nuo suplanuotos veiklų tiksliai apibrėžtame kontekste ir atsižvelgiant į konkrečius poreikius;
    • Paprastai teikiamas už švietimo ir mokymo įstaigų ribų;
    • Iš besimokančiojo perspektyvos yra iš anksto apgalvotas;
    • Dažniausiai nėra įtvirtinamas oficialiu pažymėjimu.
  • Savaiminis mokymasis::
    • Paprastai realizuojamas per kasdienes veiklas, susijusias su darbu, šeima ir laisvalaikiu;time;
    • Nėra iš anksto apgalvotas, struktūruotas ar organizuotas pagal mokymosi tikslus, laiką ir išteklius;
    • Dažniausiai nėra įtvirtinamas jokiu pažymėjimu.

Daugiau apie neformalų ir savaiminį mokymąsi

Esminiai neformalaus mokymosi principai: :

  • Neformalaus mokymosi veiklos yra iš anksto apgalvotos ir paprastai atliekamos savanoriškai.
  • Mokymasis vyksta įvairiose aplinkose ar situacijose, kur mokymasis ir mokymai nebūtinai yra vienintelės ar pagrindinės atliekamos veiklos.
  • Nefomalaus mokymosi veiklos yra atidžiai suplanuojamos dėstytojų/praktikų/jaunimo darbuotojų, siekiant skatinti asmeninį ir socialinį dalyvių tobulėjimą.
  • Neformalus mokymasis leidžia įgyti esminių kompetencijų ir įgūdžių, padidinti užimtumo perspektyvas ir prisidėti prie socialinės įtraukties ir aktyvaus pilietiškumo procesų.
  • Veiklos paprastai skirtos konkrečioms tikslinėms grupėms, o mokymasis susijęs su konkrečiomis sritimis ir įgūdžiais.
  • Neformaliojo mokymosi veikloje paprastai naudojamos dalyvavimą skatinančios metodikos, orientuotos į asmenį; taigi, jos yra glaudžiai susijusios su dalyvių poreikiais, siekiais ir konkrečiais interesais.

Savaiminis mokymasis:

Savaiminis mokymasis – tai mokymasis atliekant kasdienę veiklą darbe, šeimoje, laisvalaikiu ir pan., jį iš esmės sudaro mokymasis darant arba mokymasis iš patirties. Tai yra tikras mokymosi procesas, kuriam jaunimo darbuotojai, praktikai ir dėstytojai turėtų skirti daugiau ar tiek pat dėmesio, kiek paprastai skiriama kitam, labiau struktūruotam mokymuisi.

Tokio mokymosi idėja yra ta, jog kiekvieną dieną žmonės išmoksta kažką naujo iš savo tarpusavio santykių ir atsitiktinių sąveikų. Iš tikrųjų apie 80% to, ką žmonės išmoksta, įgyjama atsitiktiniu būdu.

Dažnai asmuo, įgijęs įgūdžių savaiminiu būdu, nežino, kad tai, ką jis išmoko, yra gebėjimai ar žinios, kurias galbūt būtų galima panaudoti ir perkelti į kitas sritis ar veiklas. Tik apmąstydamas ir atvirai aptardamas su kitais žmonėmis konkrečią patirtį, susijusią su darbu, laisvalaikiu ir asmeniniu gyvenimu, asmuo ugdo supratimą apie žinias ir gebėjimus, kuriuos jis panaudojo gyvendamas ir susidurdamas su ta specifine patirtimi. Tai gali padėti jam geriau pažinti save, savo elgesį, tokiu būdu atskleidžiant naujas socialines, asmenines ir darbo galimybes. Savaiminio mokymosi apmąstymas yra vienas iš lemiamų elementų, palaikančių žmonių pokyčius ir tobulėjimo procesą.

Apibendrinant, savaiminis mokymasis susideda iš įvairių individo atliekamų veiksmų ir veiklų, kurie nėra tiesiogiai nukreipti į mokymąsi, tačiau gali būti svarbi mokymosi projekto dalis.

Kas yra bendrosios kompetencijos?

[1]Bendrosios kompetencijos apibrėžiamos kaip žinių, įgūdžių ir nuostatų derinys, kuriame:

  • Žinias sudaro faktai ir skaičiai, sąvokos, idėjos ir teorijos, kurie jau yra sukurti ir nustatyti ir kuriais grindžiamas tam tikros srities ar dalyko išmanymas.
  • Įgūdžiai apibrėžiami kaip gebėjimas ir pajėgumas vykdyti procesus ir naudotis turimomis žiniomis rezultatams pasiekti.
  • Nuostatos apibrėžiamos kaip nusiteikimas ir požiūris, kurio laikomasi imantis veiksmų ar reaguojant į idėjas, asmenis ar situacijas.

[2]Bendrosios kompetencijos – tai kiekvieno asmens asmeniniam pasitenkinimui ir vystymuisi, įsidarbinamumui, socialinei įtraukčiai, darnaus gyvenimo būdui, sėkmingam gyvenimui taikiose visuomenėse, gebėjimui gyventi rūpinantis sveikata ir aktyviam pilietiškumui reikalingos kompetencijos. Jos ugdomos mokymosi visą gyvenimą – nuo ankstyvosios vaikystės visą suaugusiojo gyvenimą – kontekste formaliojo, neformaliojo ir savaiminio mokymosi būdais visuose kontekstuose, be kita ko, šeimoje, mokykloje, darbo vietoje, kaimynystėje ir kitose bendruomenėse.

Visos bendrosios kompetencijos laikomos vienodai svarbiomis; kiekviena iš jų padeda sėkmingai gyventi visuomenėje.

Yra aštuonios bendrosios kompetencijos:

  1. Raštingumo kompetencija;
  2. Daugiakalbystės kompetencija;
  3. Matematinė kompetencija ir gamtos mokslų, technologijų ir inžinerijos kompetencija;
  4. Skaitmeninė kompetencija;
  5. Asmeninė, socialinė ir mokymosi mokytis kompetencija;
  6. Pilietiškumo kompetencija;
  7. Verslumo kompetencija;
  8. Kultūrinio sąmoningumo ir raiškos kompetencija.

[3]Verslumo kompetencija

Verslumo kompetencija – tai gebėjimas imtis veiksmų, iškilus galimybėms ir remiantis idėjomis, ir paversti jas kitiems svarbiomis vertybėmis.

Ji grindžiama kūrybiškumu, kritiniu mąstymu ir problemų sprendimu, iniciatyvumu, atkaklumu ir gebėjimu dirbti bendradarbiaujant siekiant planuoti ir valdyti projektus, turinčius kultūrinę, socialinę ar finansinę vertę.

Svarbiausios su šia kompetencija susijusios žinios, įgūdžiai ir nuostatos reikalauja žinoti, kad esama įvairių aplinkybių ir galimybių paversti idėjas veiksmais vykdant asmeninę, socialinę ir profesinę veiklą, ir suvokti, kaip jos atsiranda. Asmuo turėtų žinoti ir suprasti projektų – tiek procesų, tiek išteklių – planavimo ir valdymo metodus.

Jie turėtų išmanyti ekonomiką ir suvokti socialines ir ekonomines galimybes ir problemas, su kuriomis susiduria darbdavys, organizacija ar visuomenė.

Jie taip pat turėtų suprasti etikos principus ir darnaus vystymosi iššūkius, taip pat suvokti savo paties pranašumus ir trūkumus.

Verslumo įgūdžiai grindžiami kūrybiškumu, kuriam būdinga vaizduotė, strateginis mąstymas, problemų sprendimas ir gebėjimas kritiškai ir konstruktyviai mąstyti vykstant dinamiškiems kūrybos procesams ir diegiant inovacijas.

Jie apima gebėjimą dirbti savarankiškai ir bendradarbiaujant komandoje, sutelkti išteklius (žmones ir daiktus) ir palaikyti veiklą. Tai, be kita ko, apima gebėjimą priimti finansinius sprendimus, susijusius su išlaidomis ir verte. Itin svarbus yra gebėjimas veiksmingai bendrauti ir derėtis su kitais, įveikti netikrumą, neaiškumą ir riziką priimant pagrįstus sprendimus.

Verslumo nuostatai būdingas iniciatyvumas, tarpininkavimas, progresyvumas, drąsa ir atkaklumas siekiant tikslų. Tai apima norą motyvuoti kitus ir vertinti jų idėjas, empatiją, rūpinimąsi žmonėmis ir pasauliu ir atsakomybės prisiėmimą laikantis etiško požiūrio visais proceso etapais.

[1] TARYBOS REKOMENDACIJA 2018 m. gegužės 22 d. dėl bendrųjų mokymosi visa gyvenimą gebėjimų

(https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/HTML/?uri=CELEX:32018H0604(01)&from=EN)

[2] TARYBOS REKOMENDACIJA 2018 m. gegužės 22 d. dėl bendrųjų mokymosi visa gyvenimą gebėjimų

(https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/HTML/?uri=CELEX:32018H0604(01)&from=EN)

[3] TARYBOS REKOMENDACIJA 2018 m. gegužės 22 d. dėl bendrųjų mokymosi visa gyvenimą gebėjimų

(https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/HTML/?uri=CELEX:32018H0604(01)&from=EN)

3. Kaip ugdyti savo verslumo gebėjimus?

“SELF-E: Novatoriškas neformalusis mokymasis apie socialinę mentorystę nuosavo verslo pagal gyvenimo būdą kūrimui” metu turėsite galimybę patobulinti savo verslumo gebėjimus, ypatingą dėmesį skiriant verslui pagal gyvenimo būdą.

Mokymų metu siūlome stiprinti šiuos verslumo gebėjimus:

  • Gebėjimas vertinti ir priimti riziką;
  • Gebėjimas orientuotis į rezultatus;
  • Gebėjimas priimti finansinius sprendimus;
  • Gebėjimas planuoti veiksmus;
  • Gebėjimas dirbti komandoje ir individualiai;
  • Kūrybinio mąstymo gebėjimai;
  • Kritinio mąstymo gebėjimai;
  • Sprendimų priėmimo gebėjimai;
  • Efektyvaus bendravimo ir derybų gebėjimai;
  • Problemų sprendimo gebėjimai.

Atminkite, kad įkvėpimo savo pačių verslui gausite iš “Self-E“ gerųjų praktikų, susijusių su verslu pagal gyvenimo būdą ir tai jus motyvuos ugdyti verslumo gebėjimus.

4. Kas yra neformaliojo mokymosi metu įgytų gebėjimų vertinimas ir pripažinimas?

Vertinimo ir pripažinimo tikslas yra užtvirtinti ankstesnį neformalųjį mokymąsi ir sukurti pridėtinę vertę tolesniam mokymuisi ir darbui. Mokymęsi visą gyvenimą „vertinimas ir pripažinimas“ yra svarbus elementas, padedantis užtikrinti matomumą ir nustatyti tinkamą mokymosi, kuris vyko bet kur ir bet kada individo gyvenime, vertę. Vertinimas ir pripažinimas apima gebėjimų identifikavimą, vertinimą ir pripažinimą.

Vertinimas ir pripažinimas skatina tobulinti asmeninius ir profesinius įgūdžius įvairiausiose veiklose ir aplinkose. Jis padeda asmeniui įsitraukti į mokymosi procesą ir sustiprinti jo/jos galimybes darbo rinkoje.

Neformaliojo ir savaiminio mokymosi pripažinimas gali būti svarbus žmogiškojo kapitalo šaltinis.

Ne visi jauni žmonės turi galimybę dalyvauti ir užbaigti fomalaus mokymosi kursus. Šiems žmonėms neformalaus ir savaiminio mokymosi veiklose įgytų gebėjimų pripažinimas yra labai svarbus ir itin naudingas. Pripažinus jų gebėjimus, jiems būtų leidžiama greičiau, efektyviau ir pigiau siekti formalių kvalifikacijų.

Be to, aktualios ir išsamios informacijos apie kandidato turimus gebėjimus suteikimas, galėtų būti naudinga pagalba darbo rinkoje, siekiant rasti tinkamą poziciją ieškant ar keičiant darbą.

Neformalaus ir savaiminio mokymosi pripažinimui yra būtini du esminiai žingsniai:

  • to, ką besimokantysis žino ar gali padaryti, identifikavimas ir dokumentavimas;
  • patikrinimas, ar besimokantysis atitinka tam tikrus reikalavimus ar standartus.

Atlikus šiuos du veiksmus, galima suteikti pripažintą sertifikavimą ar kvalifikaciją. Jei tai nėra įmanoma, reikėtų išanalizuoti pripažinimo proceso rezultatus.

5. Ar vertinimas ir pripažinimas yra privalomas?

  • Vertinimas ir pripažinimas privalo būti savanoriškas.
  • Asmenų privatumas turi būti gerbiamas.
  • Visiems užtikrinamos vienodos sąlygos ir procedūros.

6. Ar vertinimas ir pripažinimas turi būti susiję?

    li>Vertinimas ir pripažinimas neturi būti susiję.
  • Vertinimas gali būti apibendrinamasis, siekiant užtikrinti oficialų pripažinimą ir gauti jį patvirtinantį dokumentą (pažymėjimą / diplomą).
  • Vertinimas gali būti formuojamasis – oficialus pripažinimas yra galimas, bet nėra būtinas.

7. Kas užtikrina formaliojo, neformaliojo ir savaiminio mokymosi lygiavertiškumą?

  • Asmenų kvalifikacijos, įgytos neformaliojo ir savaiminio mokymosi metu ir pagrįstos mokymosi rezultatais, gali būti pripažintos mokymosi pasiekimais, nustatytais nacionaliniame profesiniame standarte ar studijų programoje.
  • Taikant šį principą, ryšiai tarp savaiminio ir formalaus švietimo sistemų tampa akivaizdūs – neformalios ir savaiminės žinios, gebėjimai ir vertybės vertinamos pagal oficialius formaliojo švietimo standartus.

8. Kokios yra kompetencijų vertinimo ir pripažinimo procedūros?

Yra keturi asmens mokymosi rezultatų, įgytų neformaliojo ir savaiminio mokymosi būdu, vertinimo ir pripažinimo etapai:

Identifikavimas.

Pradedama nuo įgytų žinių, įgūdžius ir gebėjimų nustatymo. Aptariami mokymosi rezultatai, pasiekti namuose, darbo metu ar vykdant savanorišką veiklą, dalyvaujant įvairiuose neformaliojo mokymo kursuose, taip pat kalbama apie gyvenimo būdo patirties rezultatus.

Dokumentavimas.

Gebėjimų įrodymai gali būti pateikti kaip žinių portfolio, į kurį paprastai surenkami įrodymai asmens gyvenimo aprašymo ir karjeros istorijos forma, pridedant dokumentus ir / arba darbo pavyzdžius.

Vertinimas.

Šis etapas dažniausia vyksta akredituojančioje organizacijoje. Vertintojai analizuoja besimokančiųjų pateiktą informaciją. Daugelis priemonių ir metodų, naudojamų neformaliojo ir savaiminio mokymosi vertinimui yra pagrįstos arba panašios į tas, kurios naudojamos formaliajame švietime ir mokyme.

Sertifikavimas.

Paskutinis vertinimo ir pripažinimo etapas gali būti įvairių formų, pavyzdžiui, licenzijos, leidžiančios asmeniui atlikti tam tikras veiklas, išdavimas; oficialios kvalifikacijos (arba dalies kvalifikacijos) suteikimas. Bet kokiu atveju tai yra tam tikras apibendrinamasis vertinimas, oficialiai patvirtinantis mokymosi rezultatų pasiekimą remiantis nustatytu standartu.

9. Kodėl turėčiau vertinti ir pripažinti gebėjimus „Iniciatyvumas ir verslumas“?

Buvo nustatyta, kad vertinimas ir pripažinimas daro teigiamą įtaką asmenų savimonei ir savigarbai.

Kalbant apie neformalius gebėjimų „Iniciatyvumas ir verslumas“ ugdymo mokymus, vertinimo ir pripažinimo tvarka turi būti pateikta taip, kad asmenys galėtų nuspręsti, kas labiausiai tinka jų konkretiems poreikiams.

Vertinimo ir pripažinimo nauda:

  • Pasitikėjimo savimi augimas;
  • Sąmoningumo tobulėjimas;
  • Padidėjusi asmeninė motyvacija;
  • Didesnis įsitraukimas;
  • Patobulėjusi asmeninė refleksija;
  • Vizualizuota mokymosi eiga;
  • Geresnės karjeros galimybės;
  • Įgalinimas.

Besimokantiems “SELF-E: Novatoriškas neformalusis mokymasis apie socialinę mentorystę nuosavo verslo pagal gyvenimo būdą kūrimui” mokymo kurse, svarbu vertinti ir mokymosi progresą, ir suvokti asmeninį savarankiško įsidarbinimo potencialą, įskaitant ir galimybę tapti verslininku pagal gyvenimo būdą.

10. Kur galėčiau įvertinti ir pripažinti savo verslumo kompetenciją?

Vertinimą ir pripažinimą atlieka akreditavimo įstaigos (organizacijos). Kiekvienoje Europos šalyje šios įstaigos/organizacijos skiriasi, tai gali būti nepriklausomi centrai, švietimo įstaigos (profesinio mokymo, suaugusiųjų mokymo centrai ir universitetai) ar darbo rinkos padaliniai bei įmonės.

Taip pat galite paprašyti savo mentoriaus padėti jums surasti akredituojančią organizaciją.

Lietuvoje pagrindinė organizacija, teikianti informaciją apie vertinimo ir pripažinimo procedūras, yra Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras, https://www.kpmpc.lt/kpmpc/en/.

11. Kokie yra galimi vertinimo ir pripažinimo rezultatai?

Vertinimas ir pripažinimas gali vesti prie įvairių rezultatų:

  • prie formalių kvalifikacijų; tai labiau būdinga profesinio mokymo sektoriuje negu aukštesniajame moksle.
  • prie kvalifikacijų, kurios skiriasi nuo švietimo ir mokymo institucijų suteiktų kvalifikacijų;
  • prie tam tikros formos formalaus sertifikavimo, nesančio kvalifikacija. Šis pažymėjimas kartais gali būti naudojamas siekiant įgyti kvalifikaciją, tačiau jis turi ir nepriklausomą vertę darbo rinkoje;
  • prie dalyvavimo formaliame švietime ir mokymų kursuose.

12. Kokie įvertinimo metodai gali būti naudojami vertinimo ir pripažinimo procedūros metu?

Vertinimo ir pripažinimo proceso metu gali būti naudojami įvairūs metodai: žinių portfolio, Europass ar gyvenimo aprašymas, saves įvertinimas, stebėjimas, klausimynai, testų ir egzaminų refleksija.


Žinių portfolio.

Tai yra populiariausias metodas. Jis gali turėti skirtingą struktūrą. Visgi, dažniausiai jis apima dokumentus, kuriuos besimokantieji kaupė, siekdami atskleisti skirtingais būdais įgytus individualius įgūdžius. Tai gali būti darbdavių ar konsultantų rekomendacijos, veiklos įvertinimas, gyvenimo aprašymas ir kiti dokumentai.

Euro-pass arba gyvenimo aprašymas (CV).

Gyvenimo aprašymai ir individualių gebėjimų aprašymas juose yra bene labiausiai paplitęs būdas dokumentuoti individualias žinias, įgūdžius ir gebėjimus. Jie dažnai naudojami tiek darbo, tiek mokymosi paraiškose ir labai skiriasi įvairiose šalyse bei pagal ekonominius sektorius. Atskiri gebėjimų aprašymai gali būti pateikiami naudojant kontrolinius gebėjimų sąrašus arba gyvenimo aprašymo formatus, kuriuose yra pateiktos struktūrizuotos gebėjimų dalys (žr. „Europass“ CV[1]).

Savęs vertinimas.

Savęs vertinimas yra procesas, kurio metu besimokantieji apmąsto savo darbą ir įvertina, kaip gerai jiems sekėsi tam tikroje srityje. Refleksijos įgūdžių lavinimas suteikia besimokantiesiems galimybę įvertinti savo pasiekimus ir nustatyti savo stipriąsias, silpnąsias puses ir sritis, kurias reikia tobulinti. Savianalizė gali parodyti, kaip besimokantieji supranta mokymosi medžiagą, ir padėti nustatyti besimokančiųjų žinių spragas. Tai gali būti nepaprastai vertinga padedant besimokantiesiems ugdyti savirefleksiją, kritiką ir vertinimus. Savianalizė dažniausiai naudojama kaip formuojamojo, o ne apibendrinančiojo vertinimo proceso dalis.

Savęs vertinimas gali būti įvairių formų – klausimynai; testai; dienoraščiai; pristatymai ir kt. Jis dažnai naudojamas kartu su kolegų vertinimu. Jis yra taikomas grupėms ar pavieniams asmenims, tai yra puiki priemonė įgūdžiams ir žinioms įvertinti.

Stebėjimas.

Stebėjimas naudojamas praktinių objektų vertinimui ir yra pati aiškiausia vertinimo forma: stebėkite, kaip yra atliekama, kad pamatytumėte, ar atliekama tinkamai. Stebėjimas yra metodas, įvertinantis praktinius įgūdžius ir kompetencijas, kuriuos galima pademonstruoti atlikimu. Jis gali būti naudojamas vertinant grupės ar individualius pasiekimus, tačiau jis labiausiai tinka vertinti individualų asmens darbą.

Refleksija.

Ji parodo gebėjimą įvairiais būdais atskleisti praktinius įgūdžius ar teorinius apmąstymus. Čia asmuo renka fizinius ar intelektinius įrodymus apie darbinių situacijų, savanoriškos veiklos, šeimos ar kitų aplinkybių mokymosi rezultatus. Šie įrodymai vertintojui sudaro pagrindą gebėjimų įvertinimui ir pripažinimui.

Testas.

Testas yra naudinga priemonė įvairiose mokymosi aplinkose ir dažniausiai naudojamas dirbant su asmenų grupėmis. Jis turi daug privalumų ir trūkumų. Tai objektyvu; reikia mažai laiko, kad pabaigtumėte ir patikrintumėte; turi aukštą patikimumą, pagrįstumą ir valdymą. Nepaisant to, švietėjas turėtų nepamiršti, kad naudojant šią priemonę yra didžiulė galimybė atspėti teisingą atsakymą. Testas taip pat negali patikrinti žodžiu ar raštu įgytų įgūdžių; jis gali patikrinti tik teorines žinias.

Virtualios priemonės gali būti naudojami gebėjimų vertinimui. Dažniausia virtualios priemonės gali būti naudojamos trimis būdais:

1) Virtualias priemones kiekvienas gali naudoti kaip priemonę savo gebėjimų įsivertinimui įvairiose profesijose, šakose ir švietimo srityse.

2) Virtualios priemonės gali būti naudojamos kaip informacijos šaltinis individualaus vartotojo nukreipimui tinkama linkme ir konsultavimui.

3) Virtualias priemones naudoja gebėjimų testo teikėjai, tai yra specialistai ir administracijos darbuotojai, atsakingi už vertinimą ir pripažinimą.

12. Kodėl reikalingas vertinimas “prieš” ir “po” mokymų kurso?

Self-E įsivertinimo testas leidžia įvertinti jūsų verslumo gebėjimus.

Atlikus įsivertinimo testą, jums bus pateikti rezultatai su teisingai atsakytų klausimų skaičiumi.

Rekomenduojama įvertinti savo verslumo gebėjimus atliekant įsivertinimo testą mokymo kurso pradžioje ir pabaigoje.

Palyginus testo, atlikto mokymo kurso pradžioje ir mokymo kurso pabaigoje, rezultatus galėsite įvertinti savo mokymosi pažangą.

14. Kaip turėčiau pasiruošti vertinimui ir pripažinimui?

  1. Pasinaudokite įsivertinimo priemone gebėjimų „Iniciatyvumas ir verslumas“ įvertinimui, kad įsitikintumėte, jog tikrai turite šiuos gebėjimus.

Turėtumėte:

  • Įvertinti savo gebėjimus pasinaudojant testu, mokymo kurso pradžioje.
  • Įrašyti testo rezultatus į dokumentą „Ugdytinio asmeniniai tikslai ir uždaviniai“.
  • Užbaigti “SELF-E: Novatoriškas neformalusis mokymasis apie socialinę mentorystę nuosavo verslo pagal gyvenimo būdą kūrimui” mokymo kursą.
  • Dar kartą įvertinti savo gebėjimus pasinaudojant testu, mokymo kurso pabaigoje.
  • Įrašyti testo rezultatus į dokumentą „Ugdytinio asmeniniai tikslai ir uždaviniai“.
  • Palyginti testų, atliktų prieš ir po mokymų, rezultatus.

Tikimasi, kad jūsų gebėjimų „Iniciatyvumas ir verslumas“ lygis padidės bent 40 procentų, lyginant jį su pradiniu lygiu.

  1. Pradėkite rengti įrodymus, skirtus savo žinių portfolio. Galite paprašyti savo mentoriaus išrašyti pažymėjimą ir padėti paruošti žinių portfolio.
  1. Suraskite akredituojančią organizaciją savo šalyje ir paprašykite pagalbos bei patarimų ruošiantis vertinimui ir pripažinimui. Jūs taip pat galite aptarti vertinimo ir pripažinimo galimybes su savo mentoriumi baigiamojo mentorystės užsiėmimo metu metu, kai nustatysite asmeninius tikslus ateičiai.