Grįžti į jaunimo darbuotojo – besimokančiojo meniu

MODULIS III

Įgytų gebėjimų ir kompetencijų „Iniciatyva ir verslumas“ vertinimas ir pripažinimas
Modulio III tikslas yra:

Sustiprinti jaunimo darbuotojų gebėjimus įvertinti ir pripažinti besimokančių jaunuolių įgūdžius, gebėjimus ir kompetencijas „Iniciatyva ir verslumas“.

Modulio III uždaviniai yra:
  • apžvelgti vertinimo ir pripažinimo procesų tobulėjimą ES šalyse;
  • išanalizuoti jaunimo neinstitucinio ir neformalaus mokymosi įvertinimo ir pripažinimo metodus ir naudą;
  • pristatyti dažniausiai naudojamus neformalius žinių, įgytų jaunimo mokymosi metu, vertinimo metodus;
  • pristatyti e. testą „Iniciatyva ir verslumas“, skirtą mažiau galimybių turinčių jaunuolių verslumo pagal gyvenimo būdą įgūdžių ir gebėjimų vertinimui;
  • pristatyti besimokančiųjų vadovą „Kodėl įvertinimas ir pripažinimas yra svarbus man, kaip priemonė besimokančiųjų motyvavimui mokytis, įvertinti ir pripažinti“;
  • pristatyti įgūdžių ir žinių rinkinį, kuris yra įtrauktas į testą „Iniciatyva ir verslumas“, skirtą mažiau galimybių turintiems jaunuoliams;
  • pristatyti žinių portfelio, skirto įvertinti besimokančiųjų įgūdžius ir gebėjimus, sąvoką ir struktūrą.
Modulio III mokymosi pasiekimai

Pabaigę šį modulį, dalyviai (jaunimo darbuotojai):

  • Bus susipažinę su ES įstatymais apie neinstitucinio ir neformalaus mokymosi verslumo kontekste įvertinimą ir pripažinimą.
  • Žinos skirtingas priemones ir metodus, skirtus įvertinti ir pripažinti gebėjimus „Iniciatyva ir verslumas“.
  • Bus susipažinę su įgūdžių ir žinių rinkiniu, įtrauktu į testą „Iniciatyva ir verslumas“, skirtą mažiau galimybių turintiems jaunuoliams.
  • Gebės panaudoti projekto metu sukurtą virtualią vertinimo priemonę, skirtą įvertinti besimokančiųjų gebėjimus ir išmatuoti mokymosi proceso poveikį.
  • Gebės motyvuoti besimokančiuosius įvertinti ir pripažinti savo gebėjimus, įgytus SELF-E mokymo kurso metu.
  • Gebės besimokantiems jaunuoliams pristatyti besimokančiųjų vadovą „Kodėl įvertinimas ir pripažinimas yra man svarbus?“.
  • Gebės suprasti žinių portfelio sampratos svarbą.

Vertinimo ir pripažinimo procesai ES šalyse


Naudojamas paveikslėlis iš Pixabay

Kvalifikuotų ir žinių turinčių piliečių svarba Europai apima ne tik formalųjį švietimą, bet ir mokymąsi neformaliu ar savaiminiu būdu. Piliečiai turi sugebėti parodyti, ko išmoko, kad galėtų panaudoti šį mokymąsi savo karjeroje ir tolesniam mokymuisi. Šalys turi sukurti sistemas, leidžiančias asmenims identifikuoti, dokumentuoti, įvertinti ir atestuoti (= patvirtinti) visas mokymosi formas, kad būtų galima naudoti šį mokymąsi tobulinant savo karjerą ir toliau mokantis.

2012 m. Tarybos rekomendacijoje dėl vertinimo ir pripažinimo įteisinimo valstybės narės raginamos iki 2018 m. nustatyti nacionalines patvirtinimo priemones. Šios priemonės sudarys galimybę asmenims padidinti savo žinių, įgūdžių ir kompetencijų, įgytų už formaliojo švietimo ribų, matomumą ir vertę: darbe, namuose arba savanoriškoje veikloje.

Vertinimas ir pripažinimas yra procesas, kurio metu kompetentinga / įgaliota įstaiga patvirtina, kad asmens įgyti mokymosi rezultatai (žinios, įgūdžiai ir (arba) kompetencijos) formaliu, neformaliu ar neoficialiu būdu buvo įvertinti remiantis iš anksto nustatytais kriterijais ir atitinka patvirtinimo standarto reikalavimai. Paprastai patvirtinimas lemia sertifikavimą.

Yra keletas bendrų Europinių įvertinimo priemonių ir principų, kurie užtikrina mokymosi rezultatų pripažinimą ir daro neformalųjį ir savaiminį mokymąsi matomą:

  • Europos kvalifikacijų sąranga (EKS). EKS padeda kiekvienai šaliai palyginti viduje ir su kitomis šalimis bendrąjį lavinimą, profesinį mokymą, aukštąjį mokslą.
  • Europos kreditų sistema profesiniam mokymui (ECVET). ECVET tikslas yra padidinti įsidarbinamumą, skatinti geografinį ir profesinį mobilumą, labiau suderinti skirtingas profesinio mokymo sistemas ir padėti žmonėms pripažinti jų žinias ir įgūdžius įvairiose šalyse.
  • Euro pasas. Europasas yra esminis įrankis susidedantis iš penkių dokumentų ir skirtas demonstruoti asmeninius gebėjimus ir kompetencijas. Euro paso 5 dokumentai susideda iš elektroninio Curriculum vitae (CV), Europos įgūdžių paso, Kalbų paso, Mobilumo paso ir Diplomo priedėlio. Europasas skatina mobilumą, skaidrumą ir galimas naudoti vertinimo procese.
  • Europos kokybės užtikrinimo struktūra profesiniam mokymui (EQAVET). EQAVET tikslas skatinti ir stebėti profesinio mokymo sistemų tobulinimą, remiantis bendrai sutartais kokybės kriterijais ir reikšmingais rodikliais.
  • Nacionalinė kvalifikacijų sandara (NKS). Esančios nacionalinės kvalifikacijų sandara (NKS) leidžia geriau suprasti kvalifikacijas ir palyginti jas su egzistuojančiomis kitose šalyse. Ji taip pat gali paskatinti šalis permąstyti ir reformuoti nacionalinę švietimo, mokymo ir mokymosi visą gyvenimą politiką ir praktiką. NKS klasifikuoti kvalifikacijas pagal lygį, remiantis mokymosi rezultatais. NKS suteikia žmonėms galimybę lengviau judėti tarp švietimo ir mokymo institucijų bei sektorių.

Europoje yra didžiulis privataus ir valstybinio švietimo sektorius, kuriame kvalifikacijos dažnai suteikiamos ne pagal oficialias nacionalines kvalifikacijų sistemas. Pastaraisiais metais Europos šalys pradėjo atverti savo kvalifikacijų sistemas neformaliajam ir privačiajam sektoriams, jų teikiamoms kvalifikacijoms. Tikslas yra, kad sistemos sudarytų išsamesnę esamų pažymėjimų ir diplomų apžvalgą, kad būtų galima geriau pasirinkti ir derinti profesinį rengimą ir tęstinį mokymą.

Kadangi mokymosi rezultatai padidina nacionalinių sistemų skaidrumą ir išaiškina kvalifikacijų ryšius, sistemos vis labiau padeda patvirtinti mokymąsi, įgytą ne pagal formalųjį švietimo programas; pavyzdžiui darbe ir laisvalaikiu.


Naudojamas paveikslėlis iš Pixabay

ES darbo rinkai keliami vis didesni reikalavimai darbo jėgos ypatumams, nes jos kokybei tenka pagrindinis vaidmuo didinant įmonių konkurencingumą. Be to, didelė dalis registruoto nedirbančio jaunimo valstybėse narėse neturi profesijos ar kvalifikacijos, patvirtintos oficialiais dokumentais ar pažymėjimais, nors visi jie turi žinių ir įgūdžių, įgytų mokantis neformaliuoju ar savaiminiu būdu. Todėl Sąjungos uždavinys yra sukurti stiprią žinių ir įgūdžių, įgytų neformaliuoju ir savaiminiu mokymosi būdu, vertinimo ir pripažinimo sistemą.

Pagrindinis ES siekis, nustatytas strategijoje „Europa 2020“, yra pažangus, darnus ir įtraukiantis augimas. Šio užmojo nebuvo galima pasiekti neįsigilinus į žinių, įgūdžių ir kompetencijų, įgytų neformalioje aplinkoje ir savaiminiu būdu, pripažinimą. Vertinimas, pripažinimas ir patvirtinimas gali padaryti didelę įtaką geriau derinant įgūdžius ir darbo jėgos paklausą, skatinant įgūdžių perkėlimą tarp įmonių ir sektorių ir remiant mobilumą visoje Europos darbo rinkoje. Tai taip pat gali prisidėti kovojant su socialine atskirtimi, parodant kryptį mokyklos nebaigusiems asmenims, bedarbiams ir kitiems socialinės rizikos asmenims, ypač žemos kvalifikacijos jaunimui ir suaugusiesiems, siekiant pagerinti jų įsidarbinimo galimybes.

Vertinimas


Naudojamas paveikslėlis iš Pixabay

Švietime terminas „vertinimas“ reiškia procesą, kurio metu mokytojai, dėstytojai ir švietėjai naudoja daugybę metodų ar priemonių, kad nustatytų, surinktų, įvertintų, išmatuotų ir dokumentuotų akademinius pasiekimus ir žinias, mokymosi pažangą, įgūdžių įgijimą ar studentų mokymosi poreikius.. Pagrindinis vertinimo tikslas yra palaikyti mokinių mokymąsi ir tobulinti mokytojų mokymą.

Pagrindiniai vertinimo tikslai yra[1]:

  • Pagrindinių įgūdžių ir žinių tinkamumo vertinimas;
  • Pažangos matavimas per skirtingo laiko tarpus;
  • Besimokančiųjų įvertinimas ir reitingavimas;
  • Mokinių mokymosi sunkumų diagnozavimas;
  • Mokymo metodų įvertinimas;
  • Kurso efektyvumo vertinimas;
  • Studentų motyvavimas mokytis ir padėti jiems tobulėti;
  • Tikslų ir kriterijų supratimo skatinimas.

Sąvoka „vertinimas“ yra labai bendro pobūdžio ir naudojama apibūdinti visą veiklą, kurią švietėjai naudoja remdami savo besimokančiuosius viso mokymosi proceso metu. Daugelis neformaliojo ir savaiminio mokymosi vertinimo priemonių ir metodų yra pagrįstos arba panašios į tas, kurios naudojamos formaliajame švietime.

[1] Newble D, Cannon R. A Handbook for Medical Teachers, 1994

Skirtumai tarp dažniausiai naudojamų vertinimo tipų:

  • Formuojamsis ir apibendrinamasis vertinimas

Pagrindinis formuojamojo vertinimo tikslas yra palaikyti mokymo ir mokymosi veiklą bei gauti besimokančiųjų atsiliepimus apie ugdymo procesą. Jis naudojamas tobulinimo, o ne klasifikavimo tikslais. Formuojamasis vertinimas padeda mokytojams/švietėjams geriau planuoti mokymo veiklą, nes jie atpažįsta, kuriose srityse besimokantiesiems sunkiau sekasi ir kur jiems reikia daugiau dėmesio. Tai taip pat padeda studentams suvokti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, taip pat nustatyti sritis, kuriose jie turi daugiau dirbti, kad įgytų naujų žinių ir įgūdžių. Dažniausiai naudojamos formuojamojo vertinimo priemonės yra diagnostiniai testai, viktorinos, žodinės / rašytinės kokybės vertinimo sesijos, darbų projektai ir kt.

Apibendrinamasis vertinimas paprastai atliekamas pasibaigus kursui / dalykui / mokymosi moduliui / projektui. Priešingai nei formuojamojo, apibendrinančiojo vertinimo tikslas yra iš esmės vertinti ir įvertinti besimokančiųjų teorines ir (arba) praktines žinias tam tikroje srityje, palyginant jas su kai kuriais standartais ar kriterijais. Šis vertinimas naudojamas norint įvertinti, ko besimokantieji išmoko ir kaip jie tai pritaikė praktikoje. Labiausiai žinomos apibendrinamojo vertinimo formos yra baigiamieji testai ir egzaminai, projektinės užduotys, baigiamasis darbas ir kt.


Naudojamas paveikslėlis iš Pixabay

  • Diagnostinis vertinimas

Kaip ir formuojamasis vertinimas, diagnostinis vertinimas yra skirtas pagerinti besimokančiojo patirtį ir jo pasiekimų lygį. Tačiau diagnostinis vertinimas nukreiptas ne atgal, o į priekį. Jis įvertina tai, ką besimokantysis jau žino, ir (arba) sunkumus, kuriuos besimokantysis gali patirti, jų pobūdį, kuris, nenustačius diagnozės, gali apriboti jo įsitraukimą į naują mokymąsi. Jis dažnai naudojamas prieš dėstant arba iškilus problemai. Pagrindinis diagnostinio vertinimo tikslas yra įvertinti kurso efektyvumą ir pagerinti jo kokybę.

  • Objektyvus ir subjektyvus vertinimas

Objektyvus vertinimas yra apklausa, atliekama panaudojant klausimyną, kurio klausimai turi po vieną iš anksto nustatytą teisingą atsakymą. Dažniausiai naudojami tokio klausimyno klausimų tipai yra: TAIP arba NE; keli teisingi atsakymai; testai; trumpi atsakymai; daugialypis atsakymas ir panašių reikšmių radimo klausimai. Objektyvus vertinimas yra labai tinkamas naudoti vis populiarėjančiam kompiuterizuotam ar internetiniam vertinimo būdui.

Subjektyvus vertinimas paprastai reikalauja apmąstytų ir sukonstruotų atsakymo elementų Nė viena formuluotė ar atsakymų rinkinys nėra teisingas atsakymas. Yra du variantai – ribotos apimties atsakymai ir išplėstiniai atsakymai. Ribotos apimties atsakymų klausimynai ar testai reikalauja trumpų atsakymų, ne daugiau kaip kelių žodžių ar sakinių. Išplėstiniams atsakymams reikia ilgų atsakymų, kuriuose pagrindinis dėmesys skiriamas pagrindinėms turinio sampratoms ir reikalaujama aukštesnio lygio mąstymo. Tipiškos priemonės yra esė; trumpi atsakymai; tiesioginiai stebėjimai; egzaminai žodžiu ir kt.

Abu būdai turi savo privalumų ir trūkumų. Didžiausios objektyvaus vertinimo stipriosios pusės: atsakymai yra labai greiti ir bet kas gali juos lengvai patikrinti; tai leidžia plačiai apimti dalyko turinį; atsakymai yra vienareikšmiai; rašymas, kalbėjimo įgūdžiai ir rašyba nėra svarbus besimokantiesiems; jų pagrįstumas yra aukštesnis. Kita vertus, objektyvus vertinimas skatina atspėti; reikia sugalvoti daug klausimų; besimokančiųjų kūrybiškumas ir raiška yra riboti ir tai neatskleidžia, kaip vyksta mąstymo ir loginiai procesai.

Subjektyvus vertinimas visiškai pašalina spėliones; jis suteikia galimybę besimokantiesiems parodyti savo sugebėjimus išsiaiškinti savo atsakymą ar argumentus; tai įgalina švietėjus pamatyti, kaip besimokantieji supranta medžiagą; reikia daug mažiau klausimų variantų ir derinių. Tačiau dėl savo subjektyvumo šio tipo vertinimas yra mažai pagrįstas ir patikimas; reikalauja daug laiko žymėjimui ir įvertinimui; jo taikymo sritis yra ribota ir neaprėpia daug turinio; besimokantieji su prastais kalbų įgūdžiais paprastai būna nesėkmingi.

  • Kriterinis ir norminis vertinimas

Kriterinis vertinimo metodas leidžia vertinti besimokančiojo pasiekimus pagal tikslą, konkretų uždavinį ar standartą. Kriterinis vertinimas dažnai, bet ne visada, naudojamas asmens kompetencijai nustatyti (ar jis gali ką nors atlikti ir iki kokio kriterijaus). Klasikinis pavyzdys yra vairavimo egzaminas.

Normomis grįstas vertinimas lygina besimokančiojo rezultatus su nacionaline ar kita „normos“ grupe - kitais žodžiais, lygindamas besimokančiųjų rezultatus. Geriausi pavyzdžiai yra nacionaliniai egzaminų testai; stojamųjų egzaminų testai ir IQ testai.


Naudojamas paveikslėlis iš Pixabay
  • Neformalusis ir formalusis vertinimas

Formalusis vertinimas paprastai reiškia rašytinį apibendrinamąjį vertinimą: viktorinos, testai, periodiniai egzaminai, darbai. Formaliam vertinimui skiriamas tam tikras skaitinis balas arba pažymys, pagrįstas mokinio pasiekimais, tuo tarpu neformalus vertinimas neprisideda prie studento galutinio pažymio įvertinimo. Neformalus vertinimas paprastai atliekamas labiau formuojamojo vertinimo forma ir gali apimti stebėjimą, aprašus, kontrolinius sąrašus, reitingų skalę, rubriką, veiklos ir aplanko vertinimus, dalyvavimą, kolegų ir savęs vertinimą bei diskusijas. Studentų vertinimas nėra monopolizuojamas, jį atliekant vien tik formaliai (pvz., Atliekant testus, viktorinas, apibendrintus egzaminus ir pan.), o taip pat priklauso nuo neformaliojo vertinimo (pvz. ugdomosios sesijos, refleksijų žurnalai, klausimai ir atsakymai į klausimus ir t. t.), kuris sustiprina formalųjį.

Bendrieji vertinimo metodai

  • Testas

Testas yra labiausiai paplitusi ir tradicinė vertinimo priemonė, naudojama formaliojo ir neformaliojo švietimo srityse. Pagrindinis jo tikslas yra įvertinti besimokančiojo žinias apie tam tikrą mokymo medžiagą ar temą. Labiausiai paplitę testo tipai yra vieno ir kelių pasirinkimų testai.

Testas yra naudinga priemonė įvairiose mokymosi aplinkose ir dažniausiai naudojamas dirbant su asmenų grupėmis. Jis turi daug privalumų ir trūkumų. Tai objektyvu; reikia mažai laiko, kad pabaigtumėte ir patikrintumėte; turi aukštą patikimumą, pagrįstumą ir valdymą. Nepaisant to, švietėjas turėtų nepamiršti, kad naudojant šią priemonę yra didžiulė galimybė atspėti teisingą atsakymą. Testas taip pat negali patikrinti žodžiu ar raštu įgytų įgūdžių; jis gali patikrinti tik teorines žinias.

  • Esė

Esė yra plačiai paplitusi vertinimo forma, kai reikia atsakyti sakiniu, pastraipa ar trumpu / ilgu rašiniu. Tai yra rašytinė darbo, kurį atlieka besimokantysis, norėdamas išspręsti mokytojo numatytą klausimą ar temą, paprastai neviršydamas nustatyto žodžių limito, forma. Toks vertinimo metodas yra labai lankstus ir lengvai parengiamas: deja, tai sukuria nemažai kliūčių, kurios gali turėti įtakos besimokančiųjų įgūdžių ir žinių vertinimui (jis yra labai subjektyvus ir užima daug laiko). Pagrindiniai esė pranašumai yra tai, kad jie padeda įvertinti visus mokymosi tikslų lygius ir skatina besimokančiųjų originalų ir kūrybingą mąstymą.

Šis vertinimo metodas negalėtų būti naudojamas vertinant grupės pažangą; esė turėtų būti rengiama tik individualiai. Įvertinimo objektas beveik visada yra žinios, tačiau jis taip pat gali būti pritaikytas vertinti praktinius įgūdžius ir kompetencijas.

  • Debatai ir diskusijos

Naudojamas paveikslėlis iš Pixabay

Debatai yra oficialus dviejų komandų ar asmenų tarpusavio argumentų konkursas. Jie įtraukia besimokančiuosius į prieštaringai vertinamų temų tyrimus ir analizę, ir yra grindžiami dviejų priešingų komandų žodiniais pasisakymais išreiškiant savo požiūrius ir pateikiant argumentus (kartais gali būti įtraukiamas bendravimas su auditorija). Dažniausiai debatų dalyviai yra trys grupės: komanda, pritarianti diskusijų temai („teigiamoji komanda“), komanda, prieštaraujanti diskusijos temai („neigiama komanda“), ir auditorija. Švietėjai taip pat vaidina svarbų vaidmenį debatuose. Jie gali būti debatų organizatoriai ir užtikrinti, kad debatai vyktų tinkamu tempu. Jie taip pat turi įvertinti mokinių pasiekimus debatų metu ir pateikti grįžtamąjį ryšį, kuris skatintų tolesnį mokymąsi. Debatai yra geras būdas pagerinti besimokančiųjų kritinį mąstymą ir kūrybiškumą. Jis turi būti taikomas grupėse ir gali būti naudojamas tiek įgūdžių, tiek žinių įvertinimo srityje. Švietėjas turėtų turėti išsamių žinių apie šį metodą, kad galėtų jį tikslingai naudoti ir surinkti visą informaciją, reikalingą besimokančiųjų pasiekimams įvertinti.

  • Interviu

Interviu apima procesą, kurio metu pašnekovas/švietėjas renka informaciją iš besimokančiųjų, naudodamasis klausimais, ir klauso atsakymų. Toks procesas gali suteikti daug vertingos informacijos švietėjui apie tai, kaip besimokantysis supranta sąvokas ir kaip jis naudojasi kurso metu išmoktomis procedūromis, taip padėdamas švietėjui pasirinkti kurso tobulinimo kryptį.

Pagrindinis šio metodo pranašumas yra tas, kad jis suteikia labai išsamią informaciją apie tai, kaip gerai besimokantysis supranta tam tikrą medžiagą. Pagrindiniai trūkumai yra tai, kad tam reikia skirti daugiau laiko ir toks vertinimas yra subjektyvus, kas gali sąlygoti galimą gautos informacijos iškraipymą ir neteisingą interpretavimą. Metodas turi būti naudojamas individualiai ir dažniausiai vertina teorines žinias. Tačiau jis gali būti naudojamas vertinant praktinius įgūdžius, jei klausimai yra susiję su hipotetinėmis situacijomis, kai žinios yra pritaikomos praktikoje.

  • Stebėjimas

Naudojamas paveikslėlis iš Pixabay

Stebėjimas naudojamas praktinių objektų vertinimui ir yra pati aiškiausia vertinimo forma: stebėkite, kaip yra atliekama, kad pamatytumėte, ar atliekama tinkamai. Stebėjimas yra metodas, įvertinantis praktinius įgūdžius ir kompetencijas, kuriuos galima pademonstruoti atlikimu. Jis gali būti naudojamas vertinant grupės ar individualius pasiekimus, tačiau jis labiausiai tinka vertinti individualų asmens darbą.

Taikydamas šį metodą, dėstytojas turėtų nepamiršti, kad yra būtina nustatyti aiškius vertinimo kriterijus: patikimumas užtikrinamas tik tada, kai visi, įsitraukę į vertinimo procesą, puikiai supranta, ko ieškoma, ir kokių įrodymų reikia norint nustatyti kompetencijas. Stebėjimo protokolų kūrimas nėra nereikšminga veikla, o atvirkščiai – būtina.

  • Kolegų tarpusavio vertinimas

Kolegų tarpusavio vertinimas reiškia, kad besimokantieji prisiima atsakomybę už savo bendramokslių darbo vertinimą pagal preliminarius dėstytojo nustatytus vertinimo kriterijus. Tai puikus metodas, padedantis besimokantiesiems ugdyti vertinimo įgūdžius, kritiškumo sugebėjimus ir savimonę. Kolegų vertinimas gali būti naudojamas vertinant tiek individualias pastangas, tiek indėlį į grupinį darbą, pasitelkiant įvairiausias veiklas. Tai galima padaryti atvirai, skatinant palyginti ir diskutuoti, arba anonimiškai, atsižvelgiant į vertinimo užduotį ir kontekstą.

Yra keletas priežasčių, kodėl šis metodas yra labai naudingas – besimokantieji turi galimybę sužinoti daugiau apie vertinimą, kaip savo įgūdžių ir žinių vertinimo metodą. Mokymasis tampa efektyvesnis, kai besimokantieji prisideda prie savo vertinimo pasitelkdami kriterijus. Tai skatina ir stiprina „giluminį mokymąsi“. Besimokantieji gali analizuoti savo bendramokslių sėkmes ir klaidas.

Ši priemonė gali būti naudojama visose mokymosi aplinkose ir beveik visose grupėse, nepriklausomai nuo jos dydžio. Atsižvelgiant į kontekstą, tarpusavio vertinimas gali būti vienodai naudojamas vertinant ir matuojant įgūdžius ir kompetencijas, taip pat žinias.

  • Savęs vertinimas

Savęs vertinimas yra procesas, kurio metu besimokantieji apmąsto savo darbą ir įvertina, kaip gerai jiems sekėsi tam tikroje srityje. Refleksijos įgūdžių lavinimas suteikia besimokantiesiems galimybę įvertinti savo pasiekimus ir nustatyti savo stipriąsias, silpnąsias puses ir sritis, kurias reikia tobulinti. Savianalizė gali parodyti, kaip besimokantieji supranta mokymosi medžiagą, ir padėti nustatyti besimokančiųjų žinių spragas. Tai gali būti nepaprastai vertinga padedant besimokantiesiems ugdyti savirefleksiją, kritiką ir vertinimus. Savianalizė dažniausiai naudojama kaip formuojamojo, o ne apibendrinančiojo vertinimo proceso dalis.

Savęs vertinimas gali būti įvairių formų - klausimynai; testai; dienoraščiai; pristatymai ir kt. Jis dažnai naudojamas kartu su kolegų vertinimu. Jis yra taikomas grupėms ar pavieniams asmenims, tai yra puiki priemonė įgūdžiams ir žinioms įvertinti.

Kaip ir kiekvienas metodas, įsivertinimas turi neigiamų pusių, pagrindinė jų yra tai, kad jis gali būti subjektyvus, nes besimokantieji gali būti ne nuoširdūs ir gali per daug ar per mažai įvertinti savo pačių rezultatus. Be to, besimokantiesiems gali prireikti labai daug laiko, o rezultatai gali būti netikslūs, jei besimokantieji nėra susipažinę su vertinimo kriterijais arba jų pilnai nesupranta.

Žinių aplankas

Aplanko apibrėžimas: jis remiasi sąvokomis portare (nešti) ir foglio (popieriaus lapas). “Tikslingas besimokančiojo darbų rinkinys, kuris parodo jo pastangas, pažangą ir pasiekimus vienoje ar keliose srityse. Rinkinyje turi būti įtrauktas besimokančiojo dalyvavimas renkantis turinį, atrankos kriterijus, nuopelnų įvertinimo kriterijus ir besimokančiųjų savirefleksijos įrodymai.” (Paulson, Paulson, Meyer 1991)

Į aplankus įtraukiami dokumentai, kuriuos besimokantieji surinko, kad įvairiais būdais atskleistų individualius gebėjimus. Aplanke turi būti sudėtas dokumentų, patvirtinančių gebėjimus ir žinias, įgytas per ankstesnę neformaliojo ir savaiminio mokymosi patirtį, rinkinys. Į aplanką yra įtraukiamos darbdavių ir dėstytojų rekomendacijos; ten taip pat gali būti įtraukiamas veiklos įvertinimas, gyvenimo aprašymas ir kiti dokumentai. Naudodamasis aplanku, vertintojas išanalizuoja besimokančiųjų pateiktą informaciją. Besimokantiesiems gali prireikti pagalbos ir patarimų rengiant aplankus.


Naudojamas paveikslėlis iš Pixabay

Aplanke yra pateikiami besimokančiojo darbo pavyzdžiai, kurie buvo parinkti ir surūšiuoti siekiant parodyti besimokančiojo mokymosi pažangą ir tobulėjimą per tam tikrą laiko tarpą arba siekiant parodyti geriausių darbų pavyzdžius. Svarbus raktinis žodis yra refleksija: pateikdami refleksijas apie savo darbą, besimokantieji pradeda nustatyti savo darbo stipriąsias ir silpnąsias puses (įsivertinimas). Tuomet trūkumai tampa tobulėjimo tikslais. Vertinant aplanką, svarbu ne kiekybė, o kokybė. Kitas raktinis žodis yra mokymosi tikslai. Kiekvienas mokymosi aplanko įrašas turi būti įvertintas atsižvelgiant į konkrečius mokymosi tikslus ar uždavinius.

Aplankai gali būti sukurti siekiant padėti socialiai remtiniems žmonėms įsidarbinti, atsižvelgiant į jų specifines ypatybes. Pretendento požiūriu aplanko sudarymas yra daug laiko reikalaujanti užduotis, tačiau vis dėlto tai yra populiarus metodas, nes kandidatai turi galimybę lanksčiai ir autentiškai parodyti savo kompetenciją. Aplanko vertinimas dažnai priklauso nuo geros rašytinės asmens įgūdžių dokumentacijos. Nedokumentuotas ar numanomas žinias šiuo metodu yra sunkiau nustatyti. Į tai reikia atsižvelgti priimant sprendimą dėl priemonių, kurios turi būti naudojamos vertinimo ir pripažinimo procese, rinkinio. Kai kuriems aplanko metodas gali pasirodyti sudėtingas, todėl jiems turėtų būti suteikiama aktuali informacija ir pagalba rengiant aplankus.

SELF-E priemonės kompetencijų „Iniciatyva ir verslumas“ įvertinimui ir pripažinimui

„Self-E“ projekte siūlomos dvi internetinės įsivertinimo priemonės:

  • skirta įvertinti jaunimo darbuotojo kompetencijas tapti LSE mentoriumi ir vesti mokymo kursus, skirtus besimokantiems mažiau galimybių turintiems jaunuoliams;
  • mažiau galimybių turinčių jaunuolių (įskaitant nedirbančių ir nesimokančių jaunuolių – NEET) verslumo kompetencijai įvertinti.

Naudojamas paveikslėlis iš Pixabay

Virtuali jaunimo darbuotojų įsivertinimo priemonė sukurta siekiant įvertinti jų kompetencijas, išugdytas studijuojant mokymo medžiagos modulius (I – III). Šis testas turi būti atliekamas du kartus: mokymo kurso pradžioje ir pabaigoje. Atliekant testą mokymų kurso pradžioje, yra nustatomas jaunimo darbuotojų-besimokančiųjų žinių ir kompetencijų, susijusių su mokymo medžiaga, lygis. Kurso pabaigoje yra pakartojamas savęs vertinimo testas, taip yra įvertinama besimokančiųjų mokymosi pažanga.

Atliekant pradinį ir galutinį vertinimą, yra vertinami 3 aspektai:

  • Žinios apie mentorystės procesą;
  • Žinios apie verslumą pagal gyvenimo būdą;
  • Gebėjimų „Iniciatyva ir verslumas“ įvertinimo ir pripažinimo žinios.

Testą sudaro 25 uždari klausimai: 10 klausimų, skirtų įvertinti žinias apie mentorystę, 10 klausimų, skirtų įvertinti žinias apie verslumą pagal gyvenimo būdą ir 5 klausimai skirti įvertinti žinias apie gebėjimų „Iniciatyva ir verslumas“ įvertinimą ir pripažinimą. Ši vertinimo priemonė yra suprogramuota ir patalpinta internete su nemokama prieiga. Galima rinktis iš dviejų atsakymo variantų “TAIP” ir „NE“. Prie kiekvieno atsakymo į klausimą yra pateikiami paaiškinimai. Atlikus testą, sistema pateiks bendrą balą (procentą). Testą galima rasti čia.

Siekiant išsamiau supažindinti besimokantį jaunimą su galimybe įsivertinti ir patvirtinti jų įgytus įgūdžius, žinias ir kompetencijas, yra naudojamas besimokančiųjų vadovas „Kodėl man svarbu įsivertinti ir patvirtinti kompetencijas“. Šis vadovas yra vertinimo priemonės, skirtos įvertinti besimokančių jaunuolių kompetenciją „Iniciatyva ir verslumas“, dalis ir jis padeda motyvuoti besimokantį jaunimą mokytis ir įsivertinti savo kompetencijas. Besimokančiųjų vadovą galima rasti čia.

Antroji besimokančio jaunimo verslumo kompetencijos vertinimo priemonės dalis yra virtualus savęs vertinimo testas. Šio testo tikslas yra įvertinti besimokančių jaunuolių kompetencijas, išugdytas mokantis pagal neformaliojo mokymo kursų medžiagą, siekiant patvirtinti kompetenciją „Verslumas pagal gyvenimo būdą“. Testą sudaro 30 klausimų su atsakymais ir išsamiais paaiškinimais. Šis testas turi būti atliekamas du kartus: mokymo kurso pradžioje ir pabaigoje. Testą galima rasti čia.

Naudodamasis virtualiu savęs vertinimo testu, besimokančiųjų vadovu „Kodėl vertinimas ir pripažinimas yra svarbus“ ir kitais metodais, jaunimo darbuotojas padeda jaunimui įvertinti save ir motyvuoja vystyti verslo idėją bei pradėti rengti individualų veiksmų planą, siekiant įkurti verslą pagal gyvenimo būdą.


Naudojamas paveikslėlis iš Pixabay

Prie šio modulio teorijos yra pridedami praktiniai pratimai / grupinės diskusijos, sukurti remiantis patirtimi grįsta mokymosi metodika. Šie pratimai yra skirti naudoti tiesioginio mokymo metu, siekiant pagilinti besimokančiųjų teorines Modulio III žinias. Tinklalapyje yra pateikiami keturi pratimai, kurie yra patalpinti „Jaunimo darbuotojas – besimokantysis / Mokymo medžiaga / Modulis III / Praktiniai pratimai“.
Literatūros sąrašas: