MODULIS I.

Savarankiškas įsidarbinimas

Savarankiškas įsidarbinimas yra darbo vietos sau sukūrimas, o ne įsidarbinimas pas darbdavį.

Savarankiškai dirbantys asmenys patys sugalvoja sau darbą, o ne gauna užduotis iš darbdavio. Jie užsidirba pajamas iš pardavimų ar kitokio savo valdomo verslo. Kai kuriose šalyse vyriausybės (pvz. Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Jungtinėje Karalystėje) skiria daugiau dėmesio išaiškinti, ar asmuo dirba savarankiškai, ar užsiima neteisėta veikla, kitaip vadinama apsimestiniais sutartiniais verslo santykiais, skirtais paslėpti įprastinius darbuotojo-darbdavio santykius.

Savarankiškai dirbantys asmenys gali dirbti įvairius darbus, turėti skirtingas pajamas, skirtingas atsakomybes (būti vieniši, turėti šeimą, rūpintis kitais asmenimis), gyventi vietose, reikalaujančiose skirtingo dydžio pragyvenimo išlaidų ir turėti skirtingus tikslus, ką jie nori uždirbti. Savarankiškai dirbantys asmenys gali būti labai turtingi ir būti aukščiausioje mokesčių mokėtojų kategorijoje arba tai gali būti asmenys, uždirbantys mažiau nei minimalus darbo užmokestis, ir besinaudojantys mokesčių lengvatomis. Vieni savarankiškai dirbantys asmenys turi nuosavus namus, kiti nuomojasi būstą. Netgi vienodai uždirbantys asmenys gali išleisti savo uždarbį skirtingiems dalykams – vieni gali skirti pinigus malonumams, pvz. kelionėms ir įvairiems ekstravagantiškiems pirkiniams, tuo tarpu kiti asmenys gali mėgautis vakarų praleidimu vietinėse kavinėse ar užeigose ir didele knygų kolekcija. Kai kurie asmenys bus linkę taupyti savo uždarbį senatvei, o kiti gyvens šia diena.

Savarankiško įsidarbinimo, verslumo ir startuolio skirtumai

Savarankiškas įsidarbinimas sukuria darbo vietą jo įkūrėjams. Verslumas apima visus naujai įsteigtus verslus, tarp jų ir savarankišką įsidarbinimą bei verslus, kurie netaps dideli, nors bus oficialiai įregistruoti. Tačiau startuoliai yra verslai, kurie turėtų tapti žymiai didesni ir juose ilgainiui turėtų dirbti daugiau darbuotojų, nei vien jų įkūrėjai.

Apibendrinant:

• savarankiškas įsidarbinimas: organizacija, įkurta su pirminiu tikslu suteikti darbus jos steigėjams.
• verslumas: visos naujos organizacijos.
• startuolis: laikina organizacija, įkurta su tikslu tapti didesne (bent turėti darbuotojų).

Mentorystė

Mentorystė yra tobulėjimo procesas, kuriame vienas žmogus (mentorius) dalijasi žiniomis, įgūdžiais, informacija, skatindamas tiek asmeninį, tiek profesinį kito asmens tobulėjimą (ugdytinio). Mentorystė gali būti dvejų tipų: individuali ir grupinė. Taip pat mentorystė gali būti ir įvairių formų: pvz. tiesioginio kontakto, nuotolinė (e-mentorystė) ir mišri. Mentoriai įkvepia, drąsina ir padeda Ugdytiniams tapti egzistuojančių kontaktų tinklų dalimi. Mentorystės nuosavo verslo pagal gyvenimo būdą kūrimui metu mentoriai skatina ugdytinius tapti savarankiškai dirbančiais asmenimis.

Svarbiausias mentorystės nuosavo verslo pagal gyvenimo būdą kūrimui (NVPG) tikslas

Svarbiausias mentorystės NVPG tikslas yra skatinti ir remti ugdytinio profesinį ir asmeninį tobulėjimą, padedant jam įkurti savo verslą pagal gyvenimo būdą. Mentorystės NVPG procesas taip pat suteikia ugdytiniui žinių, sustiprina gebėjimus, didina savigarbą. Visos diskusijos, vykstančios mentorystės NVPG proceso metu, turi būti orientuotos į šį pagrindinį tikslą, o ugdytinis turi vadovautis savo verslo įkūrimo planu bei su jo įgyvendinimu susijusiais aspektais. Tačiau mentorystės proceso metu gali vykti ir diskusijų, tiesiogiai nesusijusių su pagrindiniu tikslu, bet turinčių įtakos asmeniniam ir profesiniam tobulėjimui.

Naudojamas paveikslėlis iš Pixabay

Individuali mentorystė: mentorius bendrauja su vienu ugdytiniu; jie susipažįsta tarpusavyje ir pradeda ugdyti tarpusavio santykius. Individuali mentorystė yra tinkama tokiam ugdytiniui, kuriam yra priimtiniau tobulinti savo gebėjimus tiesiogiai bendraujant su savo mentoriumi. Mentorius gali visiškai susikoncentruoti į klausimus, susijusius su vieno ugdytinio įsidarbinimu.

Grupinė mentorystė: mentorius dirba su 4–5 ugdytinių grupe. Kartais ugdytiniams ir mentoriui gali prireikti daugiau laiko susipažinti tarpusavyje ir sukurti stiprius darbinius santykius. Tačiau, dalyvaudamas grupinėje mentorystėje, ugdytinis dažniausiai atranda daug naujų idėjų, kadangi ugdytiniai tarpusavyje dalinasi turimomis žiniomis. Papildomai, ugdytiniai, dalyvaudami grupinėje mentorystėje, dažnai tampa vieni kitų mentoriais. Jie taip pat sukuria savo grupės tinklus ateičiai: taip jie gali lengviau rasti tinkamus darbus arba, jei jie įkuria savo verslus, jie gali pritraukti daugiau klientų, pasinaudodami mentorystės tinklu.

Tiesioginio kontakto mentorystė: mentorius reguliariai susitinka su savo ugdytiniais ir bendrauja su jais tiesioginio kontakto individualių ar grupinių susitikimų metu.

e-mentorystė: yra naudojamos IKT ir e-mokymosi priemonės. Internetas yra pagrindinė vieta, kur vyksta e-mentorystė. E-mentorystei yra reikalinga speciali saugi aplinka tam, kad mentoriai ir ugdytiniai galėtų bendrauti įvairiais su verslu pagal gyvenimo būdą susijusiais klausimais.

Mišri mentorystė: tiesioginio kontakto mentorystė ir e-mentorystė. Mentorius bendrauja su savo ugdytiniu (-iais) naudodamasis e-mentorystės interneto aplinka, taip pat tiesiogiai su juo (jais) susitinka keletą kartų per mentorystės procesą. Rekomenduojama e-mentorystės proceso metu organizuoti bent tris tiesioginius susitikimus su mentoriumi – vieną pradžioje, kitą viduryje ir trečią proceso pabaigoje.

Pagrindiniai vaidmenys mentorystės NVPG procese

Pagrindiniai mentorystės NVPG procese dalyvaujančių asmenų vaidmenys yra moderatorius, mentorius ir ugdytinis. Kiekvienam vaidmeniui yra priskiriamos skirtingos atsakomybės mentorystės NVPG procese.

Naudojamas paveikslėlis iš Pixabay

Moderatorius yra asmuo, turintis organizacinės patirties. Jis moderuoja visą mentorystės procesą nuo ugdytinių ir mentorių atrankos iki atsiliepimų surinkimo proceso pabaigoje. Moderatorius teikia paramą mentoriams ir ugdytiniams viso mentorystės proceso metu. Moderatoriumi gali būti asmuo, atsakingas už žmogiškųjų išteklių valdymą savo įmonėje/organizacijoje. Taip pat juo gali būti asmuo, dirbantis švietimo sistemoje, kuris, pasinaudodamas naujoviškomis priemonėmis, teikia pagalbą įvairioms tikslinėms grupėms, tokioms kaip jaunimas ar suaugę besimokantieji. Mentorystės NVPG procese moderatoriumi gali būti jaunimo darbuotojas.

Mentorius yra pasitikintis savimi asmuo, turintis patirties tam tikroje srityje, ir norintis padėti bei suteikti paramą mažiau patyrusiam asmeniui. Pagrindinė priežastis, kodėl asmuo nori tapti mentoriumi, yra nuoširdus troškimas padėti ugdytiniams pasiekti sėkmę savo gyvenime. Mentorystės procese mentoriaus amžius nėra svarbus aspektas, yra svarbiausia jo patirtis. Mentoriai, dalyvaujantys mentorystės, orientuotos į įsidarbinimą, procese, yra darbdaviai, darbuotojai arba patyrę verslininkai. Mentorius turi konstruktyviai patarti ugdytiniui (-ams) kuriant jo/jų tobulėjimo planą. Tai jis turi daryti pateikdamas atitinkamus klausimus, siūlydamas įvairias alternatyvas ir problemų sprendimus, padėsiančius įveikti kliūtis. Mentorius taip pat skatina ugdytinius savarankiškai vertinti savo priimamus sprendimus ir pataria, kai to reikia. Mentorius taip elgiasi siekdamas apsaugoti ugdytinį/-ius nuo įvairių pradedančiųjų daromų klaidų. Mentorius padeda ugdyti arba stiprinti ugdytinio/-ių pasitikėjimą savimi; skatina elgtis profesionaliai; moko savo pavyzdžiu; kovoja su negatyviu elgesiu ir požiūriu; padeda siekti karjeros augimo; suteikia profesionalių ir grįstų patirtimi patarimų; skatina ir įgalina ugdytinį/-ius pasiekti nustatytus tikslus. Mentoriai, dalyvaujantys socialinės mentorystės nuosavo verslo pagal gyvenimo būdą kūrimui procese, gali būti asmenys, turintys sėkmingą verslą pagal gyvenimo būdą, norintys pasidalinti savo žiniomis ir patirtimi su besimokančiu jaunimu, taip juos paskatinti įkurti savo verslus pagal gyvenimo būdą. Taip pat mentoriais gali būti ir jaunimo darbuotojai.

Kartais moderatorius ir mentorius gali būti tas pats asmuo. Jei mentorius turi pakankamai patirties ir motyvacijos, jis gali prisiimti moderatoriaus vaidmenį ir tuo pačiu efektyviai dalyvauti mentorystės procese.

Ugdytinis yra asmuo, turintis stiprų troškimą tobulėti kaip asmenybė ir profesionalas, norintis nusistatyti sau tikslus ir susikurti asmeninius veiksmų planus, skirtus pasiekti užsibrėžtus tikslus. Šie veiksmai yra atliekami bendradarbiaujant su mentoriumi. Ugdytiniu taip pat gali tapti ir asmuo, kuriam yra būtina patobulinti savo elgesį tam tikrose situacijose, atrasti sprendimus ir sukurti strategijas padedant jo mentoriui. Ugdytinis turi rodyti nuoširdų troškimą gauti pagalbą ir patarimus iš mentoriaus. Socialinės mentorystės nuosavo verslo pagal gyvenimo būdą kūrimui procese ugdytiniais gali būti jaunimas ar suaugę besimokantieji, norintys savarankiškai įsidarbinti arba įsteigti verslą pagal gyvenimo būdą.

Pagrindiniai socialinės mentorystės nuosavo verslo pagal gyvenimo būdą kūrimui (NVPG) etapai

Socialinės mentorystės NVPG procesą sudaro šie etapai:

• mentorių-jaunimo darbuotojų ir ugdytinių-besimokančio jaunimo atranka;
• mentorių apmokymas;
• mentorystės porų ar grupių formavimas, paskiriant tinkamiausią mentorių ugdytiniui ar ugdytinių grupei;
• pradinis mentorystės užsiėmimas: mentorystės proceso pradžia;
• tolesni grupių ar porų susitikimai: teminiai mentorystės užsiėmimai;
• monitoringo užsiėmimai (vidurio periodo ir baigiamasis);
• baigiamasis mentorystės užsiėmimas – pasiekimų įvertinimas ir santykių užbaigimas.

Penki aspektai, į ką turėtų atsižvelgti moderatorius, atrinkdamas tinkamiausius mentorius ir paskirdamas juos ugdytiniams ar jų grupėms:

• vertybės,
• bendravimo įgūdžiai,
• noras ir pasiryžimas,
• lūkesčiai,
• asmenybės bruožai.

Mentorių ir ugdytinių atranka; mentorių paskyrimas ugdytiniams ar jų grupėms

Pirmasis socialinės mentorystės nuosavo verslo pagal gyvenimo būdą kūrimui (NVPG) proceso etapas yra ugdytinių-besimokančio jaunimo atranka. Už ugdytinių, norinčių dalyvauti socialinės mentorystės NVPG procese, atranką yra atsakingas moderatorius-jaunimo darbuotojas. Siekiant palengvinti atrankos procesą, rekomenduojama naudotis „Ugdytinio profilio“ šablonu, kurį galite rasti čia. Moderatorius kiekvienam asmeniui, norinčiam tapti ugdytiniu, turėtų duoti užpildyti šį dokumentą. Jame būsimasis ugdytinis pateikia bendrinę informaciją apie save, savo lūkesčius mentorystės NVPG procesui ir pageidavimus, kokio mentoriaus jis norėtų. Ši informacija padės atskleisti, ar ugdytinio lūkesčiai suplanuotam mentorystės NVPG procesui gali būti išpildyti ir parinkti jam/jai tinkamiausią mentorių. Moderatorius taip pat gali organizuoti asmeninius interviu su galimais ugdytiniais, kurie padėtų išsamiau atskleisti ugdytinių lūkesčius ir poreikius.

Kitas mentorystės NVPG proceso etapas yra tinkamų mentorių paieška ir atranka. Už šią užduotį taip pat yra atsakingas moderatorius-jaunimo darbuotojas. Atrenkant mentorius yra lyginami ugdytinių lūkesčiai ir poreikiai su mentorių specializacija ir įgūdžiais. Moderatorius gali susisiekti su įvairiais tinkamais asmenimis ir jiems pasiūlyti tapti mentoriais mentorystės NVPG procese. Tada palyginti jų įgūdžius ir patirtį su ugdytinių lūkesčiais ir poreikiais.

Naudojamas paveikslėlis iš Pixabay

Mentorių atrankai gali būti naudojami asmeniniai interviu. Šių interviu metu moderatorius turėtų surinkti bendrinę informaciją apie mentorių, jo įgūdžius ir gebėjimus, galimą patirtį dalyvaujant mentorystės procese ir jo lūkesčius mentorystės NVPG procesui. Asmeniškai bendraudamas su mentoriais moderatorius gali susidaryti autentišką įspūdį, kuris palengvins tolesnį atrankos procesą.

Kai jau yra atrinktas reikiamas ugdytinių ir mentorių skaičius, kitas moderatoriaus žingsnis yra priskirti tinkamą mentorių jo ugdytiniui (-iams). Informacija, surinkta atlikus poreikių analizę ir interviu, padeda atrinkti derančius tarpusavyje:

• ugdytinių ir mentoriaus norus ir lūkesčius;
• motyvaciją ir atsidavimą procesui;
• bendravimo įgūdžius;
• išsilavinimą ir gyvenimo patirtį;
• panašias vertybes;
• amžių;
• lytį;
• šeimyninę padėtį;
• pomėgius;
• verslo kryptį.

Tačiau taip pat yra labai svarbu pajusti tarpusavio chemiją!

Jeigu moderatorius turi suformuoti mentorystės grupę, jis turi surasti tokį mentorių ir ugdytinius, kurie galėtų suformuoti darbo grupę. Bendrų bruožų tarp mentoriaus ir ugdytinių suradimas gali padėti užtikrinti dar sėkmingesnį grupės suformavimą. Rekomenduojama suformuoti nedideles ugdytinių grupes, sudarytas iš daugiausia 4-5 asmenų, kadangi mentoriui, dirbant su tokia nedidele grupe, yra lengviau bendrauti tarpusavyje ir sukurti pasitikėjimu grįstus tarpusavio santykius.

Pradinis mentorystės užsiėmimas: mentorystės proceso pradžia

Grupinės mentorystės atveju – pirmojo užsiėmimo metu ugdytinių grupė susitinka pirmą kartą kaip grupė ir susipažįsta su savo mentoriumi. Pagrindinis šio užsiėmimo tikslas yra susipažinti vieniems su kitais ir suvokti, ar ugdytinių grupei yra priskirtas tinkamas mentorius. Jeigu yra pasirinkta mišri mentorystė, pirmąjį užsiėmimą rekomenduojama organizuoti kaip tiesioginio kontakto susitikimą moderatoriaus darbo patalpose, kavinėje, viešame parke ar kitoje pasirinktoje vietoje.

Užsiėmimo metu ugdytiniai susipažįsta su kitais grupės nariais ir gali sugalvoti pavadinimą savo grupei. Kai mentorius prisistato grupei, ugdytiniai taip pat prisistato mentoriui, papasakoja apie save, savo pomėgius, vertybes, išsilavinimą, profesiją ir t.t. Mentorius klausosi ir, jei reikia, užduoda klausimus.

Individualios mentorystės atveju – pirmo užsiėmimo metu mentorius ir ugdytinis susitinka pirmą kartą ir susipažįsta. Pagrindinis šio užsiėmimo tikslas yra išsiaiškinti, ar ugdytiniui yra priskirtas tinkamas mentorius. Užsiėmimo metu ugdytinis pristato save mentoriui, papasakoja apie save, savo pomėgius, vertybes, išsilavinimą, profesiją ir t.t. Mentorius klausosi, jei reikia, užduoda klausimus ir papasakoja apie save.

Siekiant užtikrinti sėkmingą mentorystės NVPG procesą, moderatorius, mentorius ir ugdytinis (-iai) turi turėti bendrą aiškų suvokimą, kaip sukurti ir puoselėti jų mentorystės santykius. Mentorius ir jo ugdytinis (-iai) turi aptarti ir sutarti dėl įvairių aspektų, tokių kaip:

• mentorystės proceso trukmė (pradžia/pabaiga);
• ugdytinio (-ių) atsidavimas ir atsakingumas nustatant tikslus ir jų siekiant;
• ugdytinių parama vieni kitiems;
• būtinybės ugdytiniui (-iams) ir mentoriui būti atvirais diskusijų metu;
• visų dalyvių įsipareigojimas išlaikyti diskusijų konfidencialumą net ir pasibaigus mentorystės procesui;
• akcentavimo, jog mentoriaus ar kitų ugdytinių duoti patarimai yra tik rekomendacinio pobūdžio ir ugdytiniai yra patys atsakingi už savo priimtus sprendimus;
• t.t.

Visi šie aptarti aspektai turi būti įtraukti į mentorystės sutartį. Mentorystės sutartis apibrėžia mentorystės santykių taisykles ir tai, kaip bus bendraujama jų metu. Mentoriui taip pat yra rekomenduojama su ugdytiniu (-iais) apibrėžti ir nustatyti „Etikos kodeksą“ (žiūr. skyrių „Bendravimo tipai, taisyklės ir etika“ žemiau) ir jį įtraukti į mentorystės NVPG sutartį, kurios šabloną galima rasti čia.

Ugdytiniai pradinio mentorystės užsiėmimo metu turi nustatyti savo tikslus. Grupinės mentorystės atveju ugdytiniai pirmiausia nusistato asmeninius tikslus (naudojant šabloną “Ugdytinio asmeniniai tikslai ir uždaviniai mentorystei nuosavo verslo pagal gyvenimo būdą kūrimui”, kurį galima rasti čia) ir tik tada mentorius paskatina ugdytinius nustatyti bendrus grupės tikslus. Šablonas, į kurį rekomenduojama pildyti nustatytus ugdytinių grupės tikslus, yra patalpintas čia.

Individualios mentorystės atveju ugdytinis nustato tikslus tik sau ir užpildo šabloną “Ugdytinio asmeniniai tikslai ir uždaviniai mentorystei nuosavo verslo pagal gyvenimo būdą kūrimui”, kurį galima rasti čia.

Pradinio mentorystės užsiėmimo metu mentorius su ugdytiniu (-iais) taip pat turi sudaryti “Mentorystės nuosavo verslo pagal gyvenimo būdą kūrimui užsiėmimų planą”. Šis šablonas yra patalpintas čia. Užsiėmimų plane turi būti suplanuota kito užsiėmimo data ir galima tema (-os). Nustatant kito užsiėmimo temą rekomenduojama vadovautis SELF-E mokymų kurso siūlomu mokymų jaunimui planu, kuris yra patalpintas čia. Šis planas gali būti keičiamas mentorystės NVPG proceso metu, todėl jį rekomenduojama atnaujinti kiekvieno mentorystės užsiėmimo metu.

Mentorius turi būti informuotas, jog moderatorius paprašys ugdytinio (-ių) užpildyti pradinį monitoringo klausimyną (šablonas yra patalpintas čia). Šis klausimynas yra vienas iš įrankių, moderatoriaus naudojamų mentorystės proceso monitoringui atlikti. Pradinis klausimynas atskleidžia pradinius ugdytinio (-ių) poreikius ir lūkesčius mentorystės procesui. Šiame klausimyne taip pat gali būti klausimų apie ugdytinio stipriąsias ir silpnąsias puses, taip pat apie tai, kokia informacija ugdytinis norėtų pasidalinti su grupe. Šis klausimynas yra susijęs su galutiniu ugdytinio (-ių) klausimynu (šablonas yra patalpintas čia), kurio pagalba moderatorius gali įvertinti, kiek mentorystės proceso metu buvo patenkinti ugdytinio (-ių) poreikiai.

Tolesni mentorystės grupių ar porų susitikimai: teminiai mentorystės užsiėmimai

Tolesni mentorystės užsiėmimai yra organizuojami pagal Užsiėmimų planą, sutartą per pradinį mentorystės užsiėmimą. Kiekvieno užsiėmimo metu ugdytiniai turi užpildyti “Mentorystės dienoraštį” (yra patalpintas čia).

Grupinės mentorystės atveju kiekvieno užsiėmimo pradžioje grupė turėtų nuspręsti, kas ir kaip pildys dienoraštį. Rekomenduojama dienoraštį pildyti rotacijos principu, kai kiekvieno užsiėmimo metu dienoraštį pildo vis kitas ugdytinis. Individualios mentorystės atveju, dienoraštį visada pildo ugdytinis. Kiekvieno užsiėmimo pabaigoje mentorius parašo kelis komentarus dienoraštyje.

Vidurio monitoringo užsiėmimas – svarbus mentorystės proceso kontrolės etapas

Rekomenduojama, įpusėjus mentorystės procesui, moderatoriui organizuoti tiesioginį mentorystės užsiėmimą, skirtą monitoringui. Šiame užsiėmime turi dalyvauti mentorius, ugdytinis (-iai) ir moderatorius. Tokio užsiėmimo tikslas yra sustiprinti komandinį darbą ir suteikti dalyviams galimybę įvertinti mentorystės procesą. Rekomenduojama užsiėmimą organizuoti pagal tokią darbotvarkę:

• Kaip ugdytiniams sekasi siekti savo tikslų?
• Ugdytiniai gali skalėje nuo 4 iki 10 įvertinti ir nustatyti, kurioje vietoje jie buvo mentorystės proceso pradžioje, ir kur jie yra dabar.
• Kiekvienas ugdytinis nustato žingsnius, kuriuos reikia žengti, norint pasiekti savo tikslą.
• Mentorius ir ugdytiniai patikslina mentorystės užsiėmimų temas tolesniems mentorystės susitikimams (jei reikia).
• Ugdytinių, mentoriaus ir moderatoriaus komentarai (tokiu eiliškumu, kaip išvardinta):

Ar reikia kažką keisti ir tobulinti tolesnio mentorystės proceso metu?

Baigiamasis mentorystės užsiėmimas – mentorystės santykių užbaigimas

Kai mentorystės NVPG procesas baigiasi, moderatorius turėtų organizuoti baigiamąjį mentorystės užsiėmimą/diskusiją mentoriams ir ugdytiniams. Baigiamojo užsiėmimo metu mentorius kartu su ugdytiniais turėtų įvertinti jų pasiekimus viso mentorystės NVPG proceso metu, išanalizuoti, ar ugdytiniai pasiekė savo tikslus ir kiek jų gyvenimai pasikeitė į geresnę pusę. Kiekviena grupė ar asmuo turi paruošti savo išvadas apie mentorystės NVPG procesą, įvertinant tokius aspektus kaip: kokia buvo jų pradinė gyvenimo situacija, kaip jiems sekėsi dirbti kartu siekiant tikslų, kas jiems pasisekė, kokią naudą jie gavo iš mentorystės NVPG proceso, su kokiomis problemomis susidūrė mentorystės NVPG proceso metu, ką jie norėtų pakeisti mentorystės NVPG procese, kokia yra dabartinė jų situaciją – kokie yra tolesni ugdytinio žingsniai?

Baigiamojo užsiėmimo/diskusijos metu yra naudojamas klausimų rinkinys, kuris yra patalpintas čia.

Taip pat moderatorius ar mentorius turėtų paprašyti ugdytinio (-ių) užpildyti baigiamąjį monitoringo klausimyną (jis yra patalpintas čia). Šis klausimynas yra susijęs su pradinio ugdytinio (-ių) klausimynu (daugiau informacijos skyriuje „Pradinis mentorystės užsiėmimas: mentorystės proceso pradžia“) ir padeda moderatoriui įvertinti, ar mentorystės NVPG proceso metu buvo patenkinti ugdytinio (-ių) poreikiai.

Kaip užtikrinti efektyvų ir kokybišką mentorystės nuosavo verslo pagal gyvenimo būdą kūrimui (NVPG) procesą?

Siekiant užtikrinti efektyvų mentorystės NVPG procesą, yra sukurti specialūs mentorystės ir mokymo priemonių, aprašytų aukščiau, šablonai. Šie šablonai turėtų būti naudojami mentorystės NVPG proceso metu ir jie yra patalpinti čia.

Taip pat moderatoriui yra rekomenduojama atlikti mentorystės NVPG proceso monitoringą, taip užtikrinant proceso kokybę ir efektyvumą.

Pagrindinis socialinės mentorystės NVPG kokybės monitoringo tikslas yra įvertinti, kaip buvo patenkinti ugdytinio (-ių) poreikiai mentorystės NVPG proceso metu.

Siekiant pasiekti šį tikslą, mentorystės NVPG proceso metu turėtų būti naudojami iš anksto sukurti specialūs monitoringo priemonių šablonai (pradinis ugdytinių monitoringo klausimynas ir baigiamasis ugdytinių monitoringo klausimynas). Detalios šių priemonių naudojimo instrukcijos yra aprašytos aukščiau skyriuose “Pradinis mentorystės užsiėmimas”, “Vidurio monitoringo mentorystės užsiėmimas” ir “Baigiamasis mentorystės užsiėmimas”.

Mentorystės nauda ir iššūkiai / sunkumai

Naudojamas paveikslėlis iš Pixabay

Galima nauda mentoriams:

• Pripažinimas mentoriaus, kaip lyderio, ir tam tikros temos eksperto;
• Naujų perspektyvų, idėjų ir požiūrių atradimas;
• Papildomas įrašas apie jų profesinį tobulėjimą;
• Galimybė įvertinti jų tikslus ir praktikas;
• Galimybė tobulinti asmenines lyderiavimo ir konsultavimo metodikas.

Galima mentorystės NVPG nauda ugdytiniams:

• Naujų idėjų ir mąstymo būdų atradimas;
• Gaunami patarimai asmeninių stipriųjų pusių tobulinimui ir silpnųjų pusių įveikimui;
• Gaunamos konsultacijos profesiniam tobulėjimui ir augimui;
• Padidėjęs matomumas ir pripažinimas darbo rinkoje;
• Galimybė įgyti naujų gebėjimų ir žinių.

Mentorystės santykiuose galima susidurti ir su tam tikrais sunkumais; dažniausiai pasitaikantys yra pateikiami žemiau:

• Susitikimas ir užduočių atlikimas, kaip buvo sutarta ir suplanuota;
• Įdedama per daug pastangų ir skiriama per daug laiko;
• Nerealūs lūkesčiai;
• Perdėtas prisirišimas/priklausomybė nuo mentoriaus/ugdytinio;
• Nesąžiningas manipuliavimas iš mentoriaus/ugdytinio pusės;
• Kitų išreiškiamas apmaudas ir pavydas;
• Neefektyviai sudarytos mentorystės poros.

Bendravimo taisyklės, etika ir kokybės standartai

Mentoriui yra labai svarbu su savo ugdytinių grupe sudaryti bendravimo taisykles, taip yra padedama grupei sklandžiai dirbti kartu siekiant individualių ir grupės tikslų. Individualios mentorystės atveju, mentorius taip pat turėtų nusistatyti bendravimo taisykles su savo ugdytiniu. Šios taisyklės yra etikos kodas, kuris turi būti nustatytas jau pradinio mentorystės užsiėmimo metu ir kurio turi būti laikomasi viso mentorystės NVPG proceso metu. Rekomenduojama, kad mentorius inicijuotų “Etikos kodo” sukūrimą pradinio mentorystės užsiėmimo metu. Mentorius turėtų paprašyti ugdytinio (-ių) aptarti klausimus, kurie turėtų būti įtraukti į šį dokumentą ir moderuoti „Etikos kodo“ sukūrimą. Žemiau pateikiama keletas aspektų, kurie gali būti aptarti ir įtraukti į dokumentą:

• Gerbti visų grupės narių laiką;
• Išlaikyti konfidencialumą informacijos, gautos ir aptartos mentorystės NVPG proceso metu, pačio proceso metu ir jam pasibaigus;
• Gerbti kitų nuomonę;
• Prieš kažką rašant/sakant, pirmiau pagalvoti;
• Būti sąžiningu;
• Būti atviru;
• Dalyvauti visuose mentorystės užsiėmimuose, kaip suplanuota mentorystės užsiėmimų grafike;
• Jeigu ugdytinis negali atvykti į suplanuotą užsiėmimą, jis turi informuoti kitus (pvz., moderatorių ar mentorių) ir atrasti sprendimą, kaip jis gali toliau dalyvauti mentorystės NVPG procese;
• Jeigu mentorius negali atvykti į suplanuotą užsiėmimą, jis turi informuoti visus ugdytinius iš anksto, bent prieš dvi dienas, ir pasiūlyti kitą laiką mentorystės užsiėmimui, tinkamą visai komandai.

Konfidencialumas mentorystės NVPG procese

Asmenys, dalyvaujantys mentorystės NVPG procese, pasirašo sutartį. Šiame dokumente numatoma, kad visa informacija, kuria bus apsikeista tarp mentorių ir ugdytinių mentorystės NVPG proceso metu, yra konfidenciali. Todėl tokia informacija turi išlikti tik tarp mentoriaus, ugdytinių ir moderatoriaus. Konfidencialumas turi būti išlaikomas ir pasibaigus mentorystės NVPG procesui. Mentoriui yra neleistina niekam atskleisti ugdytinio tapatybės, kadangi jis pasižada išlaikyti mentorystės NVPG santykių konfidencialumą. Sutartis yra aprašyta ir nuoroda pateikta aukščiau (“Pradinis mentorystės užsiėmimas: mentorystės proceso pradžia”).

https://en.wikipedia.org/wiki/Self-employment